Penktadienio džiaugsmai

Broškės, Madam ir Penktadienis :)

Mergaitiškai

Rožinė nuotaika

Antra diena ir jau keliuosi su mintim, kaip čia nepamiršus laikytis išsprūdusio pažado. :) Visai neseniai iš naujo atradau savo simpatijas rožinei spalvai ir gėlėms, tad šiandien nuotaika būtent tokia. O smagiausia, kad dėl pažado bent šiek tiek papaišyti kasdien, teptukai jau tampa stalo puošmena. Juk daug paprasčiau prisėsti pamedituoti su piešiniu, jei viskas visada vietoje. :) Gražaus ketvirtadienio visiems!

Meška ridikiulyje

Kai tokia didelė šypsena, o telpa rankinėje :)

Yra teorija, kad profesionalu savo darbe galima tapti tik po 10 000 valandų atkakaus darbo. Kad ir kaip sudėtinga tai atrodytų, laimei, kartais tai, ko norim išmokti, taip miela širdžiai, kad laikas lėkte pralekia. :)

Vakar netyčiomis perskaičiau vieno dailininko užrašus apie tai, kad jeigu nori išmokti gerai piešti, reikia tiesiog kasdien treniruotis. Kasdien. Be išeiginių. Bent 365 dienas. Bent po pusvalandį per dieną. Ir sako, kuo toliau, tuo labiau  ranka pati siekia teptuko. Hmm, pagavojau, labai įdomu. :)

Kažkada gilioje paaugystėje, kuomet iki dailės mokyklos kasdien reikėdavo kulniuoti 2 kilometrus pėsčiomis ir po 3 valandų užsiėmimų reikėdavo tiek pat sugrįžti atgal, jau buvau ėmusi galvoti, kad greičiausiai mano tėvams labiau to piešimo reikia, nei kad man. :) Na, o dabar, mintys vis dažniau užkliūva už idėjos, kad vis tik labai smagu būtų vėl pamankštinti riešą. Tik kažin ar taip įmanoma, piešti kasdien? Ir kažkas galvoje šnibžda - o kodėl gi ne? :) Be spaudimo, kad vėl nepasirodytų, kad piešimo reikia kažkam kitam, tik ne man. Net jeigu ir prireiks išeiginių, galima juk labai ant savęs abai nepykti. :) Be to, ar tai ne puiki idėja atgaivinti Pudra Studio meškių namus? Taip. Tikrai taip.

Puiku, pasakyta - padaryta. Tad šiandien tebūnie diena numeris vienas ir pirmas piešinys Meška ridikiulyje. :)

O ga ir jūs norit prisijungti? Bus smagu. ;)

Šypsenos popieriuje :)