ketvirtadienis, gegužės 5

Iš močiutės skrynios

Rupertas

O kartais taip būna, kad gimti pasiprašo visai kitoks meškinas. Ir dažniausiai tai būna koks labai senoviškas rudnosiukas kimštas pjuvenomis, tarsi seniai seniai nuglostytas ir numyluotas. Jo pilvukas tada gražiai gurgžda, o ir pats mažylis gardžiai kvepia medžiu ir senove, tarsi kažkur būtų ištrauktas iš senovinės močiutės skrynios. Toks ir šis lepečkojis vardu Rupertas, tylus ir ištikimas draugas ir palydovas. 





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą