pirmadienis, liepos 13

Ofelijus

Kažkada sakiau, kad ko jau ko, bet meškinų, tai jau tikrai nesiūsiu. O dabar va kaip viskas apsisuko :). Iš tikrųjų, reikia tik palaikyti šiuos mažus sutvėrimus rankose, kad suprastum, kas ir kodėl. Priminsiu, kad kolekciniai rankų darbo meškiukai siuvami dažniausiai nuo pradžios iki galo rankomis (mano meškinai yra būtent tokie) ir jų kojos, rankos ir galva yra sujungiami specialiais sujungimais, darančiais lepečkojį judriu ir kartu neapsakomai mielu. Man taip pat atrodė, na ir kas čia tokio - meškinai, jų juk parduotuvės pilnos, kol neteko palaikyti vieno iš būtent meškinų rankose. :)

Antrasis mano meškinas gimė iš lėto, bet užtikrintai. Sako, kad kol autorius siuva, meškinas pats pasirenka kuo jam būti - berniuku ar mergaite. Tikėjausi, kad parinkus šviesų kailiuką, kaip galutinį rezultatą išvysiu mergaitę, bet gauruotasis parodė savo charakterį ir namuose atsirado dar vienas vyrukas. Nusprendžiau bent jau vardą tuomet parinkt su užuomina į moterišką :). Taigi, riestanosis Ofelijus, 28 cm.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą