Turbūt jau niekam nėra paslaptis, kaip man patinka pasteliniai tonai. :) Tačiau dabar tikriausiai paveikta rudeniškos nuotaikos neatsispyriau pagundai pažaisti ryškesnėmis spalvomis. Negana to, šįkart noriu pasidalinti su jumis dar nebaigtais darbais. Man ir pačiai visada būna be galo įdomu, kaip atrodo kiekvieno autoriaus kūrybinė virtuvė. Be to, tikriausiai visi meškinų ir lėlių kūrėjai man pritars, kad pačios smagiausios akimirkos mūsų kūryboje yra įvaizdžio formavimas. Vos tik išryškėjus svarbesnėms linijoms, veido bruožams, tik tik sustačius karkasą skubu traukti audinių skiautes ir kartu su kūrinėliu imame matuotis. Galvojame, svarstome, tariamės. Ir tas procesas vyksta iki paskutinės kūrybinės akimirkos, o jo metu mažojo draugo įvaizdis gali transformuotis ir dešimtis kartų. Kol pagaliau jis išsirenka kaip nori atrodyti ir kuo nori būti. Taigi, pirmiausia noriu pristatyti Nykštukę, kurią matote viršuje ir kuri jau iš pat pradžių man tvirtai išsakė savo norus, todėl jos personažas jau neturėtų labai keistis. Na ir naivi mergaičiukė, kol kas dar be vardo. Truputį nedrąsi, bet žvilgsniu išduodanti šelmišką savo prigimtį.
